Ieškote kur apsistoti ar skaniai ir sočiai pavalgyti? Visą informaciją apie maitinimą, apgyvendinimą ir pramogas Tauragės rajone rasite čia.  

Tauragė - miestas, kuriame malonu gyventi

Tauragės regione esančių maršrutų sąrašas turiningam laiko praleidimui.

Tauragės regiono maršrutai

Lietuvos pietvakariuose, ant Jūros upės kranto, prie Karaliaučiaus – Rygos kelio, jau penkis šimtmečius gyvuoja miestas, mūsų sentėvių gražiai pavadintas – Taurage. Vietovardis sudėtas iš dviejų žodžių - tauras ir ragas. Rašytiniuose šaltiniuose Tauragė paminėta 1507 metais, bet miesto įkūrimas siekia ankstesnius laikus. Istorijos vingiuose Tauragė atsidūrė dviejų skirtingų etninių, religinių, politinių pasaulių terpėje. Kartais šis kraštas turėjo būti siena, skiriančia šiuos pasaulius, o kartais juos jungiančiu tiltu. Dėl to, tarsi pušelė prie didelio tako, Tauragė įgijo tik jai būdingą charakterį ir savitą, nepakartojamą atspalvį.

Pažintį su Taurage pradėkime nuo Tauragės pilies, kuri yra tarsi mūsų miesto vizitinė kortelė. Tai XIX amžiaus vidurio architektūrinis ansamblis, pastatytas carinės Rusijos muitinės poreikiams, nors tarp romantikų vis dar sklando įvairios legendos apie paslaptingus pilies tunelius ir požemius. 

Dabar dalyje pilies patalpų įsikūręs Tauragės krašto muziejus "Santaka", kuris atsinaujinęs Jūsų lauks nuo 2019 m. pavasario. Muziejuje nuobodžiauti neleis modernios technologijos: 360 laipsnių filmukas apie Tauragės istoriją, virtualios realybės pramoginio, relaksacinio pobūdžio salė, ištisus metus žaliuojanti obelis, magnetinės dėlionės, lietimui jautrūs ekranai pažintiniams žaidimams, archeologiniai kasinėjimai kinetiniame smėlyje ir daug kitų įdomybių.

Išėję iš Tauragės pilies kiemelio, kitapus gatvės išvysime dar vieną XIX a. statinį – pašto pastatų kompleksą, kurį sudaro paštas, užeigos namas ir arklidės. 1843 m. spalio 10 d. čia buvo apsistojęs prancūzų rašytojas Honoré de Balzac, iš kur parašė laišką savo būsimai žmonai, lenkų aristokratei Evelinai Hanskai į Sankt Peterburgą. Tai vienintelis laiškas, kurį Balzakas parašė Lietuvoje. Senuoju plentu "Sankt Peterburg – Tilžė" toliau leiskimės žemyn Jūros upės link.

Pakeliui matysime Kultūros namus, anksčiau buvusius Šaulių sąjungos namus bei 

paminklą skirtą Vlado Putvinskio atminimui. 

Šalia Jūros upės įrengtas parkas, remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais. Jame kiekvienas galėsite susipažinti su tik jums skirtu Zodiako ženklu ir, remiantis baltų mitologija, išsiaiškinti, ką per šiuos ženklus jums gali pasakyti mūsų protėviai.

Kelionę tęsime besigrožėdami Jūros krantine. Priėję pėsčiųjų tiltą, aukštu Jūros krantu grįžtame į miesto centrą. 

Tik užkopę į viršų išvysime bunkerį, vadianamą DOT‘u. Tai gynybinės linijos, pradėtos įrenginėti 1940 m., sudedamoji dalis.

Visai šalia ir Švč. Trejybės bažnyčia. Bažnyčia mūrinė, kryžminio plano su aštuonsieniu bokštu, turi romantizmo ir klasicizmo architektūros bruožų. Viduje dar XVIII a. gaminti vargonai. Apsilankę bažnyčioje, sukame į Prezidento gatvę.

Kiek paėję prieisime 1944 – 1955 m. buvusią NKVD būstinę, kurioje buvo tardomi, kankinami žmonės. Kieme radus palaikų, 1993 m. pastatytas paminklas rezistencijos aukoms atminti. Šiuo metu dalyje patalpų veikia Tremtinių, politinių kalinių ir rezistencijos muziejus. 

Prezidento gatvę kerta Vytauto gatvė. Šių gatvių susikirtime, nedideliame skverelyje stovi 1990 metais atstatytas Vinco Kudirkos paminklas.

Šalia stovi Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia statyta 1843 metais. 1987 metais prie centrinio bažnyčios įėjimo, į esančias nišas buvo patalpintos kalto vario Martyno Mažvydo ir Martyno Liuterio skulptūros (aut. A. Bagdonas).

Toliau paėję Vytauto gatve, prieisime Dariaus ir Girėno gatvę. Čia stovi 1935 metais statytas architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai vienas žymiausių tarpukario metų pastatų Tauragėje.

Šioje vietoje ir baigiame trumpą pažintį su Taurage.

Lietuvos pietvakariuose, ant Jūros upės kranto, prie Karaliaučiaus – Rygos kelio, jau penkis šimtmečius gyvuoja miestas, mūsų sentėvių gražiai pava...

Tauragė | Turizmo maršrutai | Pėsčiomis per senąją Tauragę

Lietuvos pietvakariuose, ant Jūros upės kranto, prie Karaliaučiaus – Rygos kelio, jau penkis šimtmečius gyvuoja miestas, mūsų sentėvių gražiai pavadintas – Taurage.



Pėsčiomis per senąją Tauragę

Dviračių trasa įrengta 2011 metais siekiant supažindinti lankytojus su Pagramančio regioninio parko pagrindinėmis vertybėmis, kraštovaizdžiu. Trasa yra žiedinė, prasidedanti Pagramančio gyvenvietėje. Keliaudami šia trasa turistai susipažįsta su Pagramančio bažnytkaimio centrinės dalies urbanistine struktūra ir kultūros paveldo vertybėmis, unikalia Jūros ir Akmenos upės slėnių sandara: šlaitais, atodangomis, rėvomis, parko piliakalniais, pirmykštį vaizdą išlaikiusiu Lylavos upeliu, Tamošaičių akmeniu, Genių, Gudlaukio ąžuolais ir kt.

Kelionę patogiausia pradėti nuo šalia Pagramančio bažnyčios esančios automobilių stovėjimo aikštelės (priešais autobusų stotelę).

Pagramančio Švč. Merelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia

1. J. Mažeikos g.12, Pagramantis, Tauragės r. 

Pagramančio regioniniame parke saugoma unikali architektūrinė vertybė – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Šventoriuje yra trys mūrinės paprastų formų koplytėlės, jų skulptūros dingo 1966–1973 m. laikotarpiu. Koplytėlės restauruotos 1990 m. Be šių koplytėlių, šventorių puošia trys mediniai koplytstulpiai su skulptūromis, kurie jau sovietiniais metais buvo pripažinti dailės paveldo vertybėmis. 

2. Piliakalnio g., pagramantis, Tauragės r.


Šis Pagramančio regioninio parko gamtos istorinis-archeologinis paminklas sutvarkytas ir paruoštas lankytojams 2014 metais. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m. aukščio. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Pagramančio piliakalnis dabar – pažintinio tako dalis. Nuo jo atsiveria ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir Pagramančio miestelio peizažas.

3. Piliakalnio g., Pagramantis, Taurgės r.

Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m.

4. Andriejaičiai, Šilalės r.

Kreivių piliakalnis, dar vadinamas Pile įrengtas Akmenos kairiajame krante, prie Skrodupio upelio žiočių. Tai didelė kalva, kurią supa pelkėtas slėnis.

Ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas – "Didžioji rėva". Unikalus Akmenos slėnis išsiskiria nepakartojamu ir savitu kraštovaizdžiu, todėl yra saugomas kaip gamtos paveldo objektas. Upės vandenys čia garma giliu slėniu, nuolydis vietomis didžiulis – net 3m/km. Todėl upė galinga jėga plauna dugne esančias smėlio ir molio daleles, plukdydama jas pasroviui. Tuo tarpu dugne lieka įvairaus dydžio akmenys – rieduliai.

6. Ąžuolo g. Andriejaičiai, Šilalės r. 

Ąžuolas visus džiugina savo gyvybingumu ir plačia laja. Galiūno aukštis siekia 26 metrus, o apimtis krūtinės aukštyje – 5 metrus. Amžius nėra nustatytas, bet manoma, kad jam galėtų būti per 300 metų.

Ilgesniam poilsiui puikiai tinkama vieta - Lakštingalų slėnis. Tai rekreacinė Pagramančio regioninio parko zona, įkurta Akmenos upės kilpoje. Čia prasideda ir baigiasi Akmenos upės pažintinis takas. Slėnyje yra tvenkinys su salele, žaidimų aikštelė su supynėmis, pavėsinė bei nedidelė estrada. Lakštingalų slėnyje kasmet vyksta įvairūs kultūriniai Tauragės, Šilalės rajonų renginiai. Puikus kraštovaizdis ir gerai išvystyta rekreacinė insfrastruktūra pritraukia svečius ir poilsiautojus iš visos Lietuvos.

Net ir neinant Lylavos pažintiu pėsčiųjų taku galima sustoti atsipūsti. Tako pradžioje įrengta atokvėpio vieta.

Lylavos takas įrengtas 2004 m., siekiant supažindinti lankytojus su hidrografinio draustinio vertybėmis (natūraliu upeliu, kertinėmis miško buveinėmis). Jis vingiuoja Lylavos upelio unikaliomis ir išraiškingomis pakrantėmis. Čia aptiktos retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą rūšys - svogūninė dantažolė, statusis atgiris, paprastasis kardelis, meškinis česnakas. Gausiai auga jonpaparčių sąžalynai. Pastebėtos ir retos Lietuvoje paukščių rūšys: baltnugaris genys, žalioji, pilkoji ir juodoji meletos.


Riedulys "Milžinas", dar vadinamas Tamošaičių akmeniu, yra Kernušupio upelio kairėje pakrantėje. Riedulys pailgas, plokščias, iškilęs virš žemės apie 1,5 m. Jo ilgis apie 5 m, plotis apie 3,5 – 4 m. Didelė riedulio dalis pasislėpusi po žeme.

Tamošaičiuose auga du įspūdingi ąžuolai. Tikruoju Tamošaičių ąžuolu laikomas augantis senosiose Tamošaičių kapinaitėse. Jis visiškais sveikas. Medžio aukštis – 23 m, kamieno apimtis – 4,3 m. Netoliese, Tamošaičių laukuose, auga dar storesnis ąžuolas (kamieno apimtis – 5,8 m), bet jo būklė prasta – viduje susiformavusi nemaža drevė, kamiene nemažai žaizdų.


Šalia Balskų hidroelektrinės įrengta patogi poilsio vieta. Hidroelektrinė - antroji pagal instaliuotą elektros galią (2,914 MW) po Kauno hidroelektrinės vandens jėgainė Lietuvoje.


Pasukus atgal link Pagramančio jus pasitiks įspūdingaGenių atodanga. Jos aukštis maždaug 24 metrai ir ilgis apie 160 metrų. Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsidengę sluoksniai byloja apie 200 tūkstančių metų istoriją.


Genių ąžuolo aukštis – 25 m, kamieno apimtis – 5,6 m. Ąžuolas visiškai sveikas, tad ateityje gali pretenduoti į pačių stambiausių ir didžiausių Lietuvos ąžuolų sąrašus.

Dar vienas galiūnas pasitinka Gudlaukyje. Ąžuolas įspūdingas savo forma ir gyvybingumu, kadangi jo vidus praktiškai visai išpuvęs. Kamiene matomos kiaurymės, žievė kai kur nusilupusi. Pro vieną iš kiaurymių net žmogus laisvai telpa įlysti į vidų. Kamienas gumbuotas ir trumpas.


Artėjant prie maršruto pabaigos jūsų lauks net trys tiltai. Pirmasis Gudlaukio tiltas – nelegalus, žiemą apsemiamas gelžbetonio tiltas, pastatytas per Jūros upę prieš du dešimtmečius.

Netoliese Gudlaukio tilto, už 200 metrų, kabo ypač žavus, tačiau pavojingas pėsčiųjų tiltas. Jungiantis du upės krantus, šaltu ir lietingu metų laikotarpiu jis gali būti slidus, bet nuo jo atsiskleidžia graži Jūros panorama.

Jūros ir Akmenos santakos apžvalgos aikštelė


Tikriausiai gražiausias maršruto akcentas, šalia Pagramančio regioninio parko lankytojų centro - Jūros ir Akmenos santaka.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centras


Keliaujant darbo metu centre lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, aplankyti veikiančias parodas bei gauti daugiau informacijos apie Pagramančio regioninį parką.

Nesudėtinga trasa prasideda Pagramančio miestelyje ir toliau kerta net 10 kaimų, taip pat vaizdingas aukštutines Akmenos ir Jūros upių slėnių teras...

Tauragė | Turizmo maršrutai | Pagramančio regioninio parko dviračių trasa

Nesudėtinga trasa prasideda Pagramančio miestelyje ir toliau kerta net 10 kaimų, taip pat vaizdingas aukštutines Akmenos ir Jūros upių slėnių terasas, Pagramančio bei Tyrelių miškus, praeina pro Balskų užtvanką.



Tauragės regiono maršrutai

Pėsčiomis per senąją Tauragę

Pagramančio regioninio parko dviračių trasa

Pėsčiomis per senąją Tauragę

Pagramančio regioninio parko dviračių trasa

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį