Ieškote kur apsistoti ar skaniai ir sočiai pavalgyti? Visą informaciją apie maitinimą, apgyvendinimą ir pramogas Tauragės rajone rasite čia.  

Tauragė - miestas, kuriame malonu gyventi

Tauragės regione esančių lankytinų vietų sąrašas, kad galėtumėte turiningai praleisti laiką.

Tauragės lankytinų vietų sąrašas

Tauragė | Lankytinų vietų sąrašas


Miestelio įkūrimo data laikoma 1760 m. Skaudvilės vietovardis yra pavardinės kilmės, kildinamas nuo tų vietų pono Skaudvilio. Miestelis pradėjo plėstis nutiesus Rygos – Karaliaučiaus plentą 1847 m. Skaudvilė buvo prekybinis miestas, čia atvykdavo prekybininkai iš Karaliaučiaus, Rusijos imperijos, Lenkijos ir kitų Lietuvos vietovių.


Pats miestelis – urbanistikos paminklas, radialinio plano miestas. Šio plano užuomazga susidarė XIX a. pradžioje, kada pagrindinės gatvės atkarpa tarp bažnyčios ir kelių sankryžos virto aikšte.



Skaudvilės apylinkės senovėje priklausė Karšuvos žemei. Netoli yra išlikęs Karšuvos kaimas ir piliakalnis.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Skaudvilės miestas - urbanistikos paminklas


Skaudvilės apylinkės senovėje priklausė Karšuvos žemei. Netoli yra išlikęs Karšuvos kaimas ir piliakalnis. 



Skaudvilės miestas - urbanistikos paminklas

Paminklas V. Kudirkai buvo pastatytas 1928 m. prie Tauragės valsčiaus būstinės. Apie 1968 m. paminklą nugriovė, biustą (skulptorius J. Zikaras) išg...

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Paminklas Vincui Kudirkai


Paminklas V. Kudirkai buvo pastatytas 1928 m. prie Tauragės valsčiaus būstinės. Apie 1968 m. paminklą nugriovė, biustą (skulptorius J. Zikaras) išgelbėjo kultūros skyriaus vedėjas J. Šimkus. Postamentas 1990 m. atstatytas tautodailininko A. Bagdono iniciatyva. Ant postamento užkeltas išsaugotas V. Kudirkos biustas.



Paminklas Vincui Kudirkai


Ožnugario Romuva – tai sakralizuota erdvė, įprasminta medžio skulptūromis ir akmenų konstrukcijomis. Romuva su visomis alkomis išsidėsčiusi 10 hektarų miško plote ir įkurta nuo seno šventumo aura apgaubtoje vietoje – Trišiūkštės slėnyje, kuriame ir apie jį yra energetinių anomalijų zona, aplinkinių upių slėniai susiformavę virš Žemės plutos lūžių. Romuvoje įrengta astrologinė Alka. Joje – nuo kalno papėdės iki viršaus žalčio forma pastatyta dvylika aukurų, Meilės šventykla su deivės Mildos (beveik 6 metrų aukščio!), Rūpintojėlio ir Žemynos skulptūromis. Netoliese ir Romuvos centras – žinyčia, kurią supa iš riedulių sukrautas apie 1m. aukščio, keliolikos metrų skersmens pylimas.



V. Kašnsko nuotrauka, 2016 Ožnugario žinyčia, sakralizuota erdvė.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Ožnugario Romuva

Ožnugario Romuva


Pašto stotyje buvo pašto tarnyba, arklių keitimo punktas, kareivinės, viešbutis, užkandinė, „švarioji“ atvykstančių ponų ir „purvinoji“ – tarnų, važnyčiotojų, paštininkų – poilsio salės. Tauragės pašte iki šiandien išlikusios tai liudijančios patalpos, tik nežinia, kuri pusė kam buvo skirta. 1843 m. spalio 10 d. pašto užeigoje buvo apsistojęs Onorė de Balzakas, iš kur parašė laišką savo būsimai žmonai, lenkų grafienei Evelinai Hanskai į Peterburgą. Tai vienintelis laiškas, kurį Balzakas parašė Lietuvoje.



Tai architektūros paminklas, vienas seniausių Tauragės miesto pašto komplekso su užeigos namais (1858–1861 m.) pastatų, suprojektuotas architekto S...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės pašto pastatų kompleksas


Tai architektūros paminklas, vienas seniausių Tauragės miesto pašto komplekso su užeigos namais (1858–1861 m.) pastatų, suprojektuotas architekto Slupskio.



Tauragės pašto pastatų kompleksas

Tai 1935 m. statytas, architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai –...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Banko rūmai


Tai 1935 m. statytas, architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai – vienas iš žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, išlikusių mažuose miesteliuose. Per karą pastatas nenukentėjo, pokario metais jame buvo įrengtas viešbutis ir restoranas. Nuo 1977 m. jis vėl naudojamas pagal pirminę paskirtį.



Banko rūmai


1865–1869 m. ne kartą prašyta valdžios leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią. Leista remontuoti tik senąją. 1899 m. medinė bažnyčia nugriauta. 1904 m.pastatyta nauja mūrinė. 1915 m. bažnyčia apgriauta, po 1920 m. iš dalies atstatyta. 1941 m. bažnyčia vėl apgriauta, iki karo pabaigos liko neatstatyta. Atstatyta tik 1955 m. klebono Jono Beinorio rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir pagalba. Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninio ir klasicistinio stiliaus bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su penkiasiene apside ir vienu aštuoniasieniu bokštu. Joje įrengti 6 altoriai.



Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (antroji Žemaitijoje).

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia


Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (antroji Žemaitijoje). 



Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia


1938 m., atstatant bažnyčią po I-ojo Pasaulinio karo, pakeičiama architektūra. 1947 m. švenčiant pirmosios lietuviškos knygos 400 metų jubiliejų, Tauragės bažnyčiai suteikiamas Martyno Mažvydo vardas.
1987 m. prie bažnyčios centrinio įėjimo esančiose nišose patalpinamos kalto vario Martyno Mažvydo ir Martino Liuterio skulptūros, kurių autorius tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas. Tai pirmosios pastatytos reformatorių – švietėjų skulptūros Lietuvoje.



Statybos užbaigtos 1843 m., bažnyčios architektas – Karolis Gregotovičius.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės Martyno Mažvydo Evangelikų Liuteronų bažnyčia


Statybos užbaigtos 1843 m., bažnyčios architektas – Karolis Gregotovičius. 



Tauragės Martyno Mažvydo Evangelikų Liuteronų bažnyčia

1933 metais pastatytas pastatas (vėliau praplėstas) stovi senosiose Tauragės kapinėse. Prieš Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą, cerkvėje gausiai l...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eusta...


1933 metais pastatytas pastatas (vėliau praplėstas) stovi senosiose Tauragės kapinėse. Prieš Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą, cerkvėje gausiai lankėsi tikintieji iš kaimyninės Kaliningrado srities. Po Nepriklausomybės į pamaldas atvyksta gerokai mažiau žmonių.



Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvė


Per Pirmąjį pasaulinį karą rusai, verždamiesi į Klaipėdos kraštą, nedelsdami patrankos šūviais nugriovė jo bokštą. Įsiveržę į miestelį, šokosi niokoti altorių, vargonus, kitą inventorių. Bažnyčia buvo taip nu­siau­bta, kad galutinai atstatyti ją pajėgta tik 1924 m. Užtat Antrasis pasaulinis karas jos pagailėjo – pastatas liko sveikutėlis. Tačiau bend­ruomenė kantoriaus Pėterio Knispelio pastangomis atgimė tik 1947 m. Be jo, pamaldas čia laikė Tauragės parapijos kunigas J. Kalvanas, kiti dvasininkai.



Lauksargių bažnyčios pastato, kaip ir pačios parapijos, likimas sudė­tingas.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Lauksargių evangelikų Liuteronų bažnyčia


Lauksargių bažnyčios pastato, kaip ir pačios parapijos, likimas sudė­tingas.



Lauksargių evangelikų Liuteronų bažnyčia


Pirmuoju klebonu ir parapijos įkūrėju laikomas kunigas Radvilavičius. Jam tarnaujant atlikti pirmieji bažnyčios remonto ir atnaujinimo darbai. 1791 m. konsekruota atnaujinta bažnyčia.

Bažnyčios vizitacijos akte medinė varpinė minima dar 1792 m. Tuo metu ji buvo pereinama, su dvivėrėmis durimis priešinguose fasaduose. XIX a. viduryje varpinės pastatas rekonstruotas.

Bažnyčios šventorius buvo apjuostas rąstine tvora. 1843 m. pastatyta nauja tvora iš lauko akmenų, joje įkomponuotos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. Šalia šventoriaus, už bažnyčios, buvo įsikūręs Pagramančio dvaro palivarkas, tapęs klebonijos sodyba. Pagramančio dvaras šaltiniuose minimas nuo 1774 m. Sovietmečiu sodyba buvo nacionalizuota ir priklausė vietiniam kolūkiui. Tuo metu teritorijoje pastatyta naujų ūkinių pastatų. Po 1990 m. grąžinta parapijai. Sodyboje išlikę XIX a. statyti pastatai: klebonija, svirnas, rūsys, gyvenamas namas.



Pagramantyje bažnyčia pastatyta 1774 m. Pagramančio dvaro savininko Žemaičių vyskupo Jono Lopacinskio rūpesčiu.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėj...


Pagramantyje bažnyčia pastatyta 1774 m. Pagramančio dvaro savininko Žemaičių vyskupo Jono Lopacinskio rūpesčiu. 



Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia

1884 m. Batakiuose įsikūrė evangelikų-liuteronų parapija, buvo pastatyta bažnyčia. Bažnyčia išlikusių iki mūsų dienų.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Batakių Evangelikų Liuteronų bažnyčia


1884 m. Batakiuose įsikūrė evangelikų-liuteronų parapija, buvo pastatyta bažnyčia. Bažnyčia išlikusių iki mūsų dienų.



Batakių Evangelikų Liuteronų bažnyčia

Medinė, su bokštu, pastatyta 1866 m. išlikusi iki šių dienų.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Skaudvilės Evangelikų Liuteronų bažnyčia


Medinė, su bokštu, pastatyta 1866 m. išlikusi iki šių dienų.



Skaudvilės Evangelikų Liuteronų bažnyčia


Tai liaudiškos architektūros pastatas turintis klasicizmo bruožų. Bažnyčios fasadai, ypač pagrindinis fasadas, skirtingai nuo kitų Žemaitijos regiono sakralinių pastatų, išsiskiria puošnumu.Medinė bažnyčia statyta 1797 m. iš kirviu tašytų rąstų, kryžminio plano, apkalta lentomis, pastatyta ant gerai sumūrytų akmens mūro akmenų. Bažnyčia kryžminio plano, halinė, trijų navų. Vėlesnės statybos zakristija atitverta už didžiojo altoriaus. Pastatas masyviu šlaitiniu stogu, rytų gale su trikampiu frontonu.



Bažnyčia yra prie Tauragės gatvės, priekiniu fasadu į turgaus aikštę.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia


Bažnyčia yra prie Tauragės gatvės, priekiniu fasadu į turgaus aikštę.



Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia

Dauglaukio Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katalikų bažnyčia stovi Dauglaukio kaime, Tauragės rajone. Pastatyta 2006 metais.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia


Dauglaukio Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katalikų bažnyčia stovi Dauglaukio kaime, Tauragės rajone. Pastatyta 2006 metais.



Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

Tauragės mieste pagerbtas Vlado Putvinskio atminimas – tarp Tauragės pilies ir Kultūros rūmų, anksčiau buvusių Šaulių namų, 1930 m. pastatytas pami...

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Paminklas Vladui Putvinskiui


Tauragės mieste pagerbtas Vlado Putvinskio atminimas – tarp Tauragės pilies ir Kultūros rūmų, anksčiau buvusių Šaulių namų, 1930 m. pastatytas paminklas, kurį pokario metais sovietiniai kariai nuvertė, sudaužė ir šalimais užkasė. Atgimimo laikais paminklas atstatytas.



Paminklas Vladui Putvinskiui

Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. Nūdienį pavidalą Batakių miestelio planas įgijo XVI a. antrojoje pusėje ir beve...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Batakių miestelis - urbanistikos paminklas


Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. Nūdienį pavidalą Batakių miestelio planas įgijo XVI a. antrojoje pusėje ir beveik nepasikeitė iki mūsų dienų. Urbanistinio paminklo vertę lemia savitas planas, vystęsis nedidelėje upelių ir pelkių apsuptoje aukštumoje, kuri buvo labiau tinkama gintis, negu gyventi.



Batakių miestelis - urbanistikos paminklas

Tauragės dvarvietė- atsirado XV a.,šis dvaras įvairiais laikotarpiais priklausė Vilniaus, Trakų, Žemaitijos, Prūsijos, Brandenburgo, Rusijos, LDK v...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės dvarvietė



Tauragės dvarvietė- atsirado XV a.,šis dvaras įvairiais laikotarpiais priklausė Vilniaus, Trakų, Žemaitijos, Prūsijos, Brandenburgo, Rusijos, LDK valdovams ir didžiūnams. 1807 m. Tauragėje rezidavo Rusijos caras Aleksandras I.Lietuvai atgavus valstybingumą, vykdant žemės reformą, 1920–1922 m. dvaro žemės išdalintos savanoriams, išparduotos kumečiams. Po Pirmojo pasaulinio karo sugriauti pastatai nebeatstatyti.



Tauragės dvarvietė

Gudlaukio tiltas – nelegalus, žiemą apsemiamas gelžbetonio tiltas, pastatytas per Jūros upę prieš du dešimtmečius. Tiltas jungia Ringius ir Gudlauk...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Gaudlaukio tiltas


Gudlaukio tiltas – nelegalus, žiemą apsemiamas gelžbetonio tiltas, pastatytas per Jūros upę prieš du dešimtmečius. Tiltas jungia Ringius ir Gudlaukį – du netolies esančius kaimus. Netolies Gudlaukio tilto kabo ypač žavus, tačiau pavojingas pėsčiųjų tiltas. Jungiantis du upės krantus, šaltu ir lėtingu metų laikotarpiu jis gali būti slidus, bet nuo jo atsiskleidžia graži Jūros panorama.



Gaudlaukio tiltas

1928-1930 metais pastatytas Tauragės geležinkelio stoties pastatas suprojektuotas Edmundo Alfonso Fryko. Pastatui būdingas XX a. trečio dešimtmečio...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės geležinkelio stotis


1928-1930 metais pastatytas Tauragės geležinkelio stoties pastatas suprojektuotas Edmundo Alfonso Fryko. Pastatui būdingas XX a. trečio dešimtmečio art deco stilius – tai vienas gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė.



Tauragės geležinkelio stotis

Prieš karą Kreivėnų kaime veikė du vėjo malūnai, kadangi šios apylinkės itin vėjuotos malūnai pastatyti ne be priežasties. Vykstant Tauragės-Tilžės...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Kreivėnų malūnas



Prieš karą Kreivėnų kaime veikė du vėjo malūnai, kadangi šios apylinkės itin vėjuotos malūnai pastatyti ne be priežasties. Vykstant Tauragės-Tilžės plentu, link Pagėgių dešinėje pusėje, matyti vieno iš jų, deja, jau tuščias plytinis pastatėlis. Po kepuriniu plytiniu malūnu buvo įrengtos dvi angos, į kurias būdavo galima įvažiuoti vežimu su grūdais, o išvažiuoti jau su sumaltais miltais. Tad Tauragė gali pasigirti vieninteliu tokiu vėjo malūnu išlikusiu Lietuvoje.



Kreivėnų malūnas


Pradžioje jame veikė garo mašinos, kurias pakeitė elektros varikliai. Iki Antrojo pasaulinio karo prie jo veikė ir lentpjūvė. Deja, fachverkinė konstrukcija su raudonų plytų mūro užpildu 1988 m. buvo paslėpta po tinku. Pagrindiniame fasade išlikę ir įmonės įkūrimo metai – 1922. Motorinis malūnas turi istorinę, techninę ir architektūrinę vertę. Po karo čia veikė malūnas „Jūra“, buvo malami grūdai, veikė karšykla ir pjaunama miško mediena. Septintajame dešimtmetyje malūnas nenaudojamas, čia įrengiamos paminklų dirbtuvės. XX a. pr. fachverkinės konstrukcijos pastatas svarbus miesto raidos objektas. Vertinga ir jame išlikusi technologinė įranga. Malūnas, kaip krašto paveldo objektas įtrauktas į ,,

Iki šių dienų mieste išlikęs 1922 m. Hiršo Gitkino pastatytas, fachverkinės konstrukcijos keturių aukštų motorinis malūnas.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės motorinis malūnas


Iki šių dienų mieste išlikęs 1922 m. Hiršo Gitkino pastatytas, fachverkinės konstrukcijos keturių aukštų motorinis malūnas. 



Tauragės motorinis malūnas

1915 m. Buvo atstatyta Lauksargių geležinkelio stotis, kuri tuomet buvo didelės strateginės reikšmės objektas. Kalbant apie patį stoties pastatą, g...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Lauksargių geležinkelio stotis



1915 m.  Buvo atstatyta Lauksargių geležinkelio stotis, kuri tuomet buvo didelės strateginės reikšmės objektas. Kalbant apie patį stoties pastatą, galima sakyti, kad didžiuliai arkiniai pastato langai, sunkios medinės dviejų sandėlių durys atrodo įspūdingai. Pagrindiniame stoties pastate buvo laukimo salė, o kituose pastatuose prižiūrėtojų butai.  Dabar raudonų plytų pastatas, yra saugomas objektas.



Lauksargių geležinkelio stotis

Tauragė – amžinas pasienio miestas, tad pateko į Molotovo linijos įtvirtinimų, besidriekiančių Jūros ir Šešuvies pakrantėmis, ruožą. Kaip joks kita...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės Dotai



Tauragė – amžinas pasienio miestas, tad pateko į Molotovo linijos įtvirtinimų, besidriekiančių Jūros ir Šešuvies pakrantėmis, ruožą. Kaip joks kitas Lietuvos miestas, Tauragė ypač turtinga šiais statiniais. Miesto teritorijoje buvo pastatyti net 7 gynybiniai statiniai, šiuo metu du Dotai yra nugriauti, o vienas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.



Tauragės Dotai

Antradienis - ketvirtadienis: 09:00 - 17:00

Šventinėmis nedarbo dienomis muziejus nedirba.

1 € – bilieto kaina ne Tauragės rajono moksleiviams.

Pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, Tauragės ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.Ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Tremtiniams, politiniams kaliniams, nukentėjusiųjų statusą turintiems asmenims.

Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).

Muziejus įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Rūsyje buvo kameros, o viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai. Ekspozicijoje pasakojama apie tremtį, k...

Tauragė | Lankytinos vietos | Muziejai | Tremties ir rezistencijos muziejus


Muziejus įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Rūsyje buvo kameros, o viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai. Ekspozicijoje pasakojama apie tremtį, kalėjimus ir lagerius, apie krašto partizanų gyvenimą bei rezistentų kančias. Interaktyviame tardymo kambaryje lankytojai gali sudalyvauti tokiame tardyme patys. Muziejaus erdvėse įrengtas partizanų bunkeris-slėptuvė. Yra galimybė pamatyti autentišką mokomąjį NKVD filmą apie partizanų slėptuvių ir bunkerių paieškas, išvysti hologramą. Ten pat veikia Sąjūdžio ekspozicija, primenanti apie svarbius valstybei ir Tauragei įvykius, griūvant Sovietų sąjungai.



Tremties ir rezistencijos muziejus

Jame vyko svarbūs miestelio įvykiai. Čia vyko ir pirmieji lietuviški vakarai, įvairūs kultūriniai renginiai, vėliau buvo gydoma, teikiamos buitinės paslaugos. Būta skaudžių išgyvenimų, kuomet veikė NKVD būstinė-kalėjimas. Dar visai neseniai pastate veikė policijos nuovada, o 2019 m. duris atvėrė dar 1977 m. Dainoto Habdango įkurtas Skaudvilės krašto muziejus.
Muziejuje išvysite unikalius archeologinius radinius, įspūdingą medicinos rinkinį, valsčiaus sekretoriaus kabinetą, įvairių senų dokumentų, nuotraukų ir leidinių, Antrojo pasaulinio karo radinių. Skaudvilė garsėjo didžiuliais turgumis, kurių dienomis nusidriekdavo ilgos vilkstinės vežimų. Visa tai menančioje ekspozicijoje išvysite amatininkų darbo įrankių bei dirbinių, svėrimo prietaisų. Turtinga etnografijos ekspozicija pasakos apie valstiečių gyvenimą prieš 100 metų ir daugiau bei leis pamatyti tokius retus eksponatus, kaip medinis arklas ar grąžtas – „drylius“.

El. paštas: inga.nagaitiene@tauragesmuziejus.lt

Pirmadienis- ketvirtadienis: 08:00 - 17:00


Dėl muziejaus lankymo kitomis valandomis ir šeštadieniais susitarti iš anksto.


1 € – bilieto kaina pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.



Tauragės rajono ugdymo įstaigų moksleivių grupėms bei jas lydintiems mokytojams trečiadieniais. Ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).



Skaudvilės krašto muziejus naujai įsikūręs istoriniame 1900 m. statytame Skaudvilės valsčiaus pastate.

Tauragė | Lankytinos vietos | Muziejai | Skaudvilės krašto muziejus

Skaudvilės krašto muziejus

Grafikos kūrinių epinių ciklų siužetuose – Žemaitijos žmonių buities, būties, kovų dėl laisvės ir išlikimo viduramžiais daugiaprasmės istorinės interpretacijos. Alegoriniuose–filosofiniuose cikluose: individo gyvenimo kelias, siekiai, įsipareigojimai, žmogaus ir gamtos simbiozė, mitologijos bei legendų interpretacijos, sakraliniai simboliai. Mažoji grafika, ekslibrisai siejami su aplinka, architektūra, individo veikla, pomėgiais, institucijų paskirtimi bei specifika. Tolimų kraštų, kelionių įspūdžius atskleidžia apmesti eskizai, tapybos, fotokoliažų paveikslai, atspindintys gamtą, architektūrą, žmonių darbus, papročius. Daugiaplanėje dailininko kūryboje pastaraisiais metais atsirado apibendrintų formų kamerinės gludinto medžio skulptūros, lankstytos ir kniedytos mažosios metalo plastikos bei miniatiūrinės akmens skulptūrėlės.

Dailininkas Alfonsas Čepauskas yra dalyvavęs apie 300 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje, surengęs daugiau kaip 50 personalinių parodų Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Italijoje, Suomijoje, Danijoje ir daugelį Lietuvoje.Tarptautiniuose konkursuose yra pelnęs per puse šimto įvairių apdovanojimų. Jo kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, bibliotekose, daugelio kolekcininkų rinkiniuose. Gyvena Vilniuje, yra Lietuvos dailininkų, Lietuvos žurnalistų, Meno kūrėjų asociacijos narys.

Mokyklos skg. 4, Skaudvilė (gimnazijoje)



Dėl muziejaus lankymo kitomis valandomis ir šeštadieniais susitarti iš anksto.

1 € – bilieto kaina pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariškiams, ugdymo įstaigų mokiniams, neįgaliesiems ir jiems talkinantiems asmenims.

Tauragės rajono ugdymo įstaigų moksleivių grupėms bei jas lydintiems mokytojams trečiadieniais. Ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tauragės garbės piliečiams, oficialiems Tauragės rajono savivaldybės svečiams ir delegacijoms, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams, Lietuvos Respublikos muziejininkams (pateikus pažymėjimą).

Nuolatinėje galerijos ekspozicijoje eksponuojama lakštinė ir mažoji grafika, iliustracijos ir ekslibrisai, kamerinės medžio ir mažosios metalo bei...

Tauragė | Lankytinos vietos | Muziejai | Alfonso Čepkausko dailės galerija


Nuolatinėje galerijos ekspozicijoje eksponuojama lakštinė ir mažoji grafika, iliustracijos ir ekslibrisai, kamerinės medžio ir mažosios metalo bei miniatiūrinė akmens skulptūros, eskizai, tapyba ir kitokie meno žanrai, autoriniai, personalinių parodų ir kiti leidiniai.



Alfonso Čepkausko dailės galerija

Vienintelis Tauragėje, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos muziejus

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos muziejus (SKAT)

Pirmoji skulptūrų
ansamblio dalis buvo įrengta ir jau pristatyta 2023 m. Tai namo formą su ąžuolo
lapais primenantis objektas. Jis simbolizuoja gimtojo krašto, žemės vientisumo
ir saugumo idėją.

Antroji dalis –
rėmas, atkartojantis namo kontūrus ir ąžuolo lapą simbolizuoja Mažąją Lietuvą,
kuri buvo prijungta prie Lietuvos prieš šimtmetį. Jis stovi tako viduryje. 

Trečioji dalis –
stilizuotas pasienio stulpelis, jis stovi tako pradžioje, prie pat kelio ir
simbolizuoja ten buvusią sieną.

Paminklas, skirtas Mažosios Lietuvos prijungimo 100-mečiui
ir Melno taikos datai 1422 m. pažymėti, sudarytas kaip ansamblis iš trijų
dalių. 

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio paminklas. 


Ekspozicija pritaikyta įvairioms lankytojų amžiaus grupėms ir kiekvienas jų ras sau įdomią informaciją. Yra ir žaidimų, užduočių, kurias išsprendusieji pasitikrins žinias. Mažasis rezervato svečias pasijus karaliumi pelėdų soste, kuriame išdrožtos visos pelėdos, gyvenančios Lietuvoje. Pagrindinė Viešvilės rezervato ekspozicija sumontuota… laiptuose. Laiptai yra ir sėdimos vietos, ir informacijos nešėjai. Ant sienų pateikiama lakoniška tekstinė ir vaizdinė informacija apie rezervato vertybes, o balde-laiptuose žaismingai suslėpta informacija apie augalus ir gyvūnus. Viešvilės rezervate yra vienintelė Lietuvoje kurtinių veisykla, skirta atkurti jų populiaciją laukinėje gamtoje. Tad ekspozicijos kurtinių stebėjimo patalpose ne tik stebimi šie baikštūs gyvūnai, bet ir mokomasi tylos. Ekrane ir kitur tam tikrose vietose bus galima pažiūrėti filmuotą medžiagą apie gamtą, direkcijos vykdomas veiklas. Tik įėjusius į ekspozicijos patalpas, pasitiks gamtos garsai, galima išgirsti kaip gieda vienas ar kitas paukštis.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas

Eičių kaimas, Gaurės sen., Tauragės raj.

Telefonas bendrai informacijai: +370 446 41445

El. paštas bendrai informacijai: vie.rez@viesvile.lt

2019 m. gegužės mėn. pristatyta nauja Viešvilės valstybinio rezervato lankytojų centro ekspozicija. Joje bandoma atsakyti į dažniausiai lankytojams...

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Viešvilės rezervato lankytojų centras


2019 m. gegužės mėn. pristatyta nauja Viešvilės valstybinio rezervato lankytojų centro ekspozicija. Joje bandoma atsakyti į dažniausiai lankytojams kylantį klausimą – kuo ypatinga rezervato gamta, kas čia saugoma.



Viešvilės rezervato lankytojų centras

2023 metų vasarą atidarytas Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas tapo tikru traukos objektu Tauragės rajone – per nepilnai du mėnesius jį jau aplankė apie 60 tūkst. keliautojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Dviejų upių santakoje iškilęs bokštas atveria vaizdingą saugomų teritorijų – Pagramančio regioninio parko bei Akmenos kraštovaizdžio draustinio – panoramą.

2023 metų vasarą atidarytas Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas tapo tikru traukos objektu Tauragės rajone.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas

Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas

1844-1847 m. Tauragėje pastatytas mūrinis muitinės pastatas dabar vadinamas Tauragės pilimi. Visas architektūrinis pilies ansamblis turi romantinių renesansinės pilies stiliaus bruožų. 1844 m. sudarytas etapinis muitinės pastato projektas, 1847 m. pastatytas dviejų aukštų mūrinis pastatas, skirtas pasienio areštuotiesiems. 1852 m. pastatas aptveriamas mūro tvora, kieme pastatoma pirtis, ūkinės paskirties pastatai, iškasamas šulinys. 1866 m. visas ansamblis perstatomas į pilies kalėjimą, perstatant atsiranda kampiniai bokštai, šaudymo angos. Visam architektūriniam ansambliui suteikiamas „romantinis“ renesansinės pilies charakteris. Tuo metu pilis įgauna bendrą iki šių laikų išlikusį vaizdą ir išplanavimą, tik po karo, 1971 ir 1986 m. pilies kieme pastatyti dar du nauji pastatai.

1844-1847 m. Tauragėje pastatytas mūrinis muitinės pastatas dabar vadinamas Tauragės pilimi. Visas architektūrinis pilies ansamblis turi romantinių...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Tauragės pilis

1844-1847 m. Tauragėje pastatytas mūrinis muitinės pastatas dabar vadinamas Tauragės pilimi. Visas architektūrinis pilies ansamblis turi romantinių renesansinės pilies stiliaus bruožų.

Tauragės pilis

Tarpukario Tauragėje mažesni muziejai buvo įkurti mokymo įstaigose: Mokytojų seminarijoje ir Aukštesniojoje komercijos mokykloje. Pokario metais mokytojai ir kultūros darbuotojai toliau rinko istorinę ir kraštotyrinę medžiagą, tautosaką, skatino mokinius pažinti tėvynę. Nuo 1984 m. dviejuose Tauragės pilies bokštuose veikė miesto pramonę ir sovietinius karius šlovinančios ekspozicijos. „Santakos“ muziejus veikia nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu muziejininkai tarėsi su mokyklų ir organizacijų vadovais dėl muziejėlių fondų perdavimo. Gauti eksponatai sudarė rinkinių pradžią. Dabar muziejaus kolekcijoje yra daugiau nei 20 000 eksponatų.

Šiuo metu Tauragės krašto muziejų „Santaka“ sudaro archeologijos, istorijos, etnografijos, gamtos ekspozicijos, fotogalerija, pilies menės, naujovių kupinas „Amžių bokštas“, Antano Bagdono tautodailės darbų ekspozicija, edukacijų salėje taip pat pristatomos parodos. Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija, Tremties ir rezistencijos muziejus, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras yra muziejaus padaliniai.

Tarpukario Tauragėje mažesni muziejai buvo įkurti mokymo įstaigose: Mokytojų seminarijoje ir Aukštesniojoje komercijos mokykloje.

Tauragė | Lankytinos vietos | Muziejai | Tauragės krašto muziejus „Santaka“

Tauragės krašto muziejus „Santaka“

Pagramančio miestelyje, lenkiamas srauniosios akmenos, išdidžiai stūkso piliakalnis. Šis Pagramančio regioninio parko gamtos istorinis-archeologinis paminklas sutvarkytas ir paruoštas lankytojams 2014 metais. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m. aukščio. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Pagramančio piliakalnis dabar – pažintinio tako dalis. Nuo jo atsiveria ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir Pagramančio miestelio peizažas, Pagramančio atodanga, regioninio parko pievos ir miškeliai, taip pat galima matyti Akmenos upę, Gramančios upelį. Ant piliakalnio įrengti takeliai, suoliukai, apžvalgos aikštelė bei laužavietė. Čia kasmet vyksta Joninių šventė, į kurią suvažiuoja svečiai iš aplinkinių miestų ir kaimų.



Šis Pagramančio regioninio parko gamtos istorinis-archeologinis paminklas sutvarkytas ir paruoštas lankytojams 2014 metais.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Pagramančio piliakalnis

Pagramančio piliakalnis

Matiškių piliakalnis yra Tauragės rajone, Mažonų seniūnijoje, Matiškių kaimo pietuose, Jūros upės dešiniajame krante. Piliakalnio aikštelė trikampė ištįsusi šiaurės-pietų kryptimi 20 metrų ilgio ir 14 m pločio šiauriniame gale. Į šiaurę nuo piliakalnio yra 1,2 ha ploto papėdės gyvenvietė. Šio piliakalnio vietoje iki XV a. stovėjo medinė pilis, kurią paskutinį kartą sutvirtino žemaičių didžiūnas Mažonas 1311 – 1314 metais. Išlikęs padavimas apie piliakalnį teigia, kad buvusios pilies viršuje buvusi duobė, kurioje degdavo laužas, vadinamas gyvąja ugnimi.



Šio piliakalnio vietoje iki XV a. stovėjo medinė pilis, kurią paskutinį kartą sutvirtino žemaičių didžiūnas Mažonas 1311 – 1314 metais.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Matiškių piliakalnis

Šio piliakalnio vietoje iki XV a. stovėjo medinė pilis, kurią paskutinį kartą sutvirtino žemaičių didžiūnas Mažonas 1311 – 1314 metais.



Matiškių piliakalnis

Pagrindinis piliakalnis (Pilaitė) įrengtas Suvirkštės upelio kairiojo kranto slėnyje įsiterpiančioje atskiroje kalvoje. 100 m į pietryčius nuo piliakalnio, Suvirkštės kairiajame krante esančiame kranto kyšulyje įrengtas antras piliakalnis. Į šiaurės vakarus, abiejuose Suvirkštės krantuose, žemoje vietoje yra papėdės gyvenvietė.

Prie Suvirkšties upelio yra Ivangėnų (Karšuvos) archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Ivangėnų piliakalnis

Prie Suvirkšties upelio yra Ivangėnų (Karšuvos) archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas. 



Ivangėnų piliakalnis

Skaudvilės rytiniame pakraštyje – Nosaičių piliakalnis. Piliakalnis, vad. Papiliakalniu, įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų, datuo...

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Nosaičių piliakalnis



Skaudvilės rytiniame pakraštyje – Nosaičių piliakalnis. Piliakalnis, vad. Papiliakalniu, įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų, datuojamas I tūkst. Šlaitai statūs, 8 m aukščio, teritorija 2,1 ha.



Nosaičių piliakalnis

Už pylimo griovio, pietuose yra senovės gyvenvietė. Spėjama, kad ant Batakių piliakalnio stovėjusi Žemaičių Aukaimio pilis. Aukaimio pilis buvusi pilis – slėptuvė. Pilį nustatyta tvarka saugojo apylinkės gyventojai. Pavojaus metu visi bėgdavo į ją. Aukaimis buvo svarbi pilis , ginanti Karšuvos žemę, įėjusi į Žemaičių gynybinį pilių žiedą. 1345 m. ties Aukaimiu kryžiuočiai sumušė Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą, Įvedus Lietuvoje krikščionybę, 1387 m. paskutinis lietuvių Krivių Krivaitis (pagoniško tikėjimo kunigas), vardu Gintautas, sau paskutinę gyvenamąją vietą pasirinko Aukaimį.

Pietiniame Batakių miestelio pakraštyje. Ančios ir Ūkio (Batakės) upelių santakoje yra piliakalnis, vad. Pilute, Pilaite, Švedų kalnu.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Batakių piliakalnis


Pietiniame Batakių miestelio pakraštyje. Ančios ir Ūkio (Batakės) upelių santakoje yra piliakalnis, vad. Pilute, Pilaite, Švedų kalnu. 



Batakių piliakalnis

Karšuvos valsčiaus inventoriuje minimas šiose apylinkėse gyvenęs bajoras Stanislovas Juškevičius. Dėl jo asmenvardžio gyvenvietė įgavo Juškaičių kaimo pavadinimą.
Juškaičių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga. Pietiniame jos gale būta pylimo, šiuo metu yra išlikęs tik nedidelis kauburys. Šiaurinis pilialalnio kampas nukastas žvyriui. Pilutė nėra apaugusi medžiais, todėl užlipus ant jos smagu pasivaikščioti, pasižvalgyti. Sprendžiant iš formų, galima spėti, kad piliakalnis iškilo ir medinis pilis ant jo pastatyta II-ojo tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnio papėdėje yra senovės gyvenvietė. Apie 450 m. į šiaurės rytus yra Pabambių kapinynas.
Jei kalnas nebūtų toks keistas, tikėtina, būtų visu užmirštas, kaip užmiršta jo paties istorija. Dabar vien nepaprasta jo išvaizda stebina ir baugina kiekvieną. Mat jis primena milžinišką kapą ar karstą. Pasakojama, kad aplink kalną randami nepaprastos išvaizdos daiktai: milžinų žiedų, senovės puodų šukių su ženklais, metalinių dirbinių.

Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė, vadinamas Pilutės kalnu- iškilęs Taruagės rajone, Juškaičių kaime, Skaudvilės seniūnijoje.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Juškaičių piliakalnis


Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė, vadinamas Pilutės kalnu- iškilęs Taruagės rajone, Juškaičių kaime, Skaudvilės seniūnijoje.



Juškaičių piliakalnis

Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29...

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Pagramančio atodanga


Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija.



Pagramančio atodanga

Geologinė atodanga įspūdingai aukštą (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsi...

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Genių atodanga


Geologinė atodanga įspūdingai aukštą (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsidengę sluoksniai byloja apie 200 tūkstančių metų istoriją.



Tauragės lankytinų vietų sąrašas

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį